Lankytinos vietos



Ūlos upė ir Ūlos akis

Varėnos r.

Dzūkijos nacionalinio parko pakraštyje vingiais pro miškus braunasi Ūla. Žingsniuojant pažintiniu taku, upės grožį galma pamatyti nuo skardžių, kurie atveria nuostabius reginius. Populiari ši upė tarp baidarininkų, kurie, ja plaukdami baidarėmis, gali grožėtis nepakartojamais Ūlos pakrančių vaizdais.
Taip pat būtina „susipažinti“ ir su unikalia Ūlos akimi. Tai – 4,4 m ilgio ir 3,4 m pločio duburyje esanti versmė, kurioje, rodos, „verda“ vandens srauto į viršų keliamas smėlis.
 
Pažinkime Ūlos upę
Ūlos upė ir jos slėnis yra unikalūs Lietuvos kraštovaizdžio objektai, pasižymintys išskirtinėmis geomorfologinėmis vertybėmis, savita augalija ir gyvūnija.
Žygį Ūla reikia pradėti nuo Krokšlio kaimo. Netoli Rudnios Ūla prateka Ūlos ežerą. Žemiau Pauosupės kaimo upės slėnis palaipsniui išplatėja ir prieš Zervynas atsiranda durpinga šaltiniuota salpa. Nuo Zervynų Ūla pradeda graužtis per supustytą kopų ruožą. Praplaukus Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelio tiltą, prasideda gamtos paminklu paskelbti Mančiagirės skardžiai – raiškios upės kilpos, aukšti byrančio smėlio krantai. Kairiajame upės krante, žemiau Mančiagirės kaimo, yra gamtos paminklas – šaltinis „Ūlos akis“. Ūlos upės atkarpa žemiau Rudnios yra įrašyta į Natura 2000 teritorijų sąrašą kaip ūdros ir mažosios nėgės buveinių apsaugai svarbi teritorija. Nuo Karaviškių iki Pauosupės upė teka per valstybinį Ūlos kraštovaizdžio draustinį, o žemiau Pauosupės prasideda Dzūkijos nacionalinio parko Ūlos kraštovaizdžio draustinis.
Prie Ūlos upės esantys kaimai yra garsūs savo etnografiniais ansambliais, kaimo šventėmis, puoselėjamais amatais. Todėl plaukiantys Ūlos upe gali pabūvoti kaimo šventėje, į sodybą pasikviesti etnografinį ansamblį, apsilankyti pas amatininkus, išmokti tradicinių senovinių amatų, išsimaudyti dūminėje pirtyje, paragauti dzūkiško kulinarinio paveldo, išmokti išsikepti naminės duonos, pyragėlių su grybais ir uogiene, grikinės „babkos“, bulvinių bandų ant kopūsto lapo.
www.varena.lt
Gamtos paminklas šaltinis „Ūlos akis“ yra kairiojo Ūlos kranto terasoje tarp Mančiagirės ir Žiūrų kaimų, 8 m nuo kranto. Aukščio skirtumas tarp šaltinio ir upės yra apie 4 m. Pačios „akies“ duburio ilgis yra 4,4 m, o plotis – 3,4 m. ilgis. Vandens gylis iki kylančios srovės permaišomo smėlio, sudarančio „tariamąjį dugną“, yra 23 cm, o lazda smenga dar 1,22 m. Geologijos instituto mokslininkai, tyrinėję šio šaltinio vandenį, nustatė, kad jo temperatūra 8-90 C, o bendra mineralizacija 120, 47 mg/l. Tai gėlas minkštas, pagal cheminę sudėtį hidrokarbonato magninis kalcio vanduo, kuriame, lyginant su geriamojo vandens standartais, yra 1,3 karto daugiau mangano ir maždaug 2 kartu daugiau geležies. Šaltinio debitas yra 2 l/s, o per parą net 137,2 m3 vandens nuteka į Ūlą 67 m ilgio upeliu.

Senesnieji gyventojai tiki, kad „Ūlos akies“ vanduo gali pagelbėti nuo įvairių ligų, jei prie šaltinio bus einama vos saulei nusileidus. Pasakojama, kad panašių šaltinių yra ir pačios Ūlos dugne.
http://gamta.cepkeliai-dzukija.lt/index,lt,21875.html